Istorija

SVARBIAUSI LIETUVOS KREPŠINIO LAIMĖJIMAI

Lietuvos rinktinės

LTU ranking

Lietuvos vyrų rinktinė – 2015 m. Europos vicečempionė

Lietuvos vyrų rinktinė:
1937, 1939, 2003 metų Europos čempionai, 1995, 2013 ir 2015 metų Europos vicečempionai, 1992, 1996 ir 2000 metų olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojai, 2010 metų pasaulio čempionato bronzos medalių laimėtojai, 2007 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai.
Lietuvos moterų rinktinė:
1997 metų Europos čempionės, 1938 metų Europos vicečempionės.
Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 21 metų) rinktinė:
2005 metų pasaulio čempionai.
Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) rinktinė:
1996 ir 2012 metų Europos čempionai, 2005 ir 2008 metų Europos vicečempionai, 2004 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai.
Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 19 metų) rinktinė:
2011 metų pasaulio čempionai, 2003 metų pasaulio vicečempionai, 2013 metų pasaulio čempionato bronzos medalių laimėtojai.
Lietuvos vaikinų jaunių (iki 18 metų) rinktinė:
1994 ir 2010 metų Europos čempionai, 2006, 2008 ir 2012 metų Europos vicečempionai, 2015 metų Europos vicečempionai.
Lietuvos merginų jaunių (iki 18 metų) rinktinė:
2008 metų Europos čempionės.
Lietuvos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė:
2008 metų Europos čempionai, 2009, 2010 ir 2015 metų Europos vicečempionai, 2007 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai.
Lietuvos merginų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė:
2006 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojos, 2015 metų Europos čempionato B diviziono nugalėtojos.
Lietuvos klubai

Kauno „Žalgiris“: 1999 metų Eurolygos čempionai, 1998 metų Europos taurės laimėtojai, 1986 metų Tarpžemyninės W. Joneso taurės laimėtojai.
Vilniaus „Lietuvos rytas“: 2005 ir 2009 metų Europos taurės laimėtojai.

Krepšininkai
Olimpiniai čempionai:
Angelė Rupšienė (1976, 1980), Vida Beselienė (1980), Modestas Paulauskas (1972), Arvydas Sabonis (1988), Šarūnas Marčiulionis (1988), Voldemaras Chomičius (1988), Rimas Kurtinaitis (1988).
Olimpiniai vicečempionai:
Vitalija Tuomaitė (1988), Stepas Butautas (1952), Justinas Lagunavičius (1952), Kazys Petkevičius (1952, 1956), Stanislovas Stonkus (1956), Algirdas Lauritėnas (1956).
Olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojai:
Sergejus Jovaiša (1980, 1992),  Arvydas Sabonis (1992, 1996), Šarūnas Marčiulionis (1992, 1996), Voldemaras Chomičius (1992), Rimas Kurtinaitis (1992, 1996), Artūras Karnišovas (1992, 1996), Gintaras Einikis (1992, 1996, 2000), Romanas Brazdauskis (1992), Darius Dimavičius (1992), Gintaras Krapikas (1992), Alvydas Pazdrazdis (1992), Arūnas Visockas (1992), Darius Lukminas (1996), Tomas Pačėsas (1996), Saulius Štombergas (1996, 2000), Rytis Vaišvila (1996), Eurelijus Žukauskas (1996, 2000), Mindaugas Žukauskas (1996), Dainius Adomaitis (2000), Andrius Giedraitis (2000), Šarūnas Jasikevičius (2000), Kęstutis Marčiulionis (2000), Tomas Masiulis (2000), Darius Maskoliūnas (2000), Darius Songaila (2000), Ramūnas Šiškauskas (2000), Mindaugas Timinskas (2000), vyriausieji treneriai Vladas Garastas (1992, 1996) ir Jonas Kazlauskas (2000).
Pasaulio čempionai:
Jūratė Daktaraitė (1959), Angelė Rupšienė (1971, 1975), Larisa Vinčaitė (1971), Vida Beselienė (1983), Ramunė Šidlauskaitė (1983), Modestas Paulauskas (1967, 1974), Arvydas Sabonis (1982), Sergejus Jovaiša (1982), Voldemaras Chomičius (1982).
Pasaulio vicečempionai:
Gražina Tulevičiūtė (1957), Sergejus Jovaiša (1978), Arvydas Sabonis (1986), Voldemaras Chomičius (1986), Rimas Kurtinaitis (1986).
Pasaulio čempionatų bronzos medalių laimėtojai:
Modestas Paulauskas (1970), Robertas Javtokas (2010), Linas Kleiza (2010), Martynas Andriuškevičius (2010), Tomas Delininkaitis (2010), Martynas Gecevičius (2010), Paulius Jankūnas (2010), Simas Jasaitis (2010), Mantas Kalnietis (2010), Tadas Klimavičius (2010), Jonas Mačiulis (2010), Martynas Pocius (2010), Renaldas Seibutis, vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra (2010).
Europos čempionai: 
Jūratė Daktaraitė (1960, 1962), Laima Jukelienė (1966), Zita Bareikytė (1968), Angelė Rupšienė (1972, 1976, 1978), Vida Beselienė (1976, 1978, 1980), Ramunė Šidlauskaitė (1983, 1985), Vitalija Tuomaitė (1985, 1987), Reda Aleliūnaitė (1997), Lina Dambrauskaitė (1997), Jovita Jutelytė (1997), Jurgita Kaušaitė (1997), Dalia Kurtinaitienė (1997), Jurgita Štreimikytė-Virbickienė (1997), Jolanta Vilutytė (1997), Irena Baranauskaitė-Vizbarienė (1997), Lina Brazdeikytė (1997), Aneta Kaušaitė (1997), Rasa Kreivytė (1997), Rima Petronytė (1997), Artūras Andrulis (1937, 1939), Leonas Baltrūnas (1937, 1939), Feliksas Kriaučiūnas (1937, 1939), Pranas Mažeika (1937, 1939), Eugenijus Nikolskis (1937, 1939), Leonas Petrauskas (1937, 1939), Zenonas Puzinauskas (1937, 1939), Česlovas Daukša (1937), Leopoldas Kepalas (1937), Stasys Šačkus (1937), Pranas Talzūnas (1937), Juozas Žukas (1937), Vytautas Budriūnas (1939), Juozas Jurgėla (1939), Vytautas Leščinskas (1939), Pranas Lubinas (1939), Vytautas Norkus (1939), Mykolas Ruzgys (1939), Mindaugas Šliupas (1939), Stepas Butautas (1947, 1951, 1953), Justinas Lagunavičius (1947, 1951, 1953), Kazys Petkevičius (1947, 1953), Vytautas Kulakauskas (1947), Algirdas Lauritėnas (1953, 1957), Stanislovas Stonkus (1957), Modestas Paulauskas (1965, 1967, 1969, 1971), Voldemaras Chomičius (1979, 1985), Sergejus Jovaiša (1981, 1985), Arvydas Sabonis (1985), Rimas Kurtinaitis (1985), Saulius Štombergas (2003), Šarūnas Jasikevičius (2003), Giedrius Gustas (2003), Kšyštofas Lavrinovičius (2003), Arvydas Macijauskas (2003), Virginijus Praškevičius (2003), Donatas Slanina (2003), Darius Songaila (2003), Dainius Šalenga (2003), Ramūnas Šiškauskas (2003), Eurelijus Žukauskas (2003), Mindaugas Žukauskas (2003), vyriausieji treneris Vydas Gedvilas (1997) ir Antanas Sireika (2003).
Europos vicečempionai:
Stefanija Astrauskaitė (1938), Bronė Didžiulytė (1938), Juzė Jazbutienė (1938), Paulina Kalvaitienė (1938), Tatjana Karumnaitė (1938), Juzė Makūnaitė (1938), Stasė Markevičienė (1938), Genovaitė Miuleraitė (1938), Aldona Vailokaitytė (1938), Eleonora Vaškelytė (1938), Gražina Tulevičiūtė (1958), Voldemaras Chomičius (1987, 1995), Sergejus Jovaiša (1987), Šarūnas Marčiulionis (1987, 1995), Arvydas Sabonis (1995), Rimas Kurtinaitis (1995), Gintaras Einikis (1995), Gintaras Krapikas (1995), Darius Lukminas (1995), Gvidonas Markevičius (1995), Artūras Karnišovas (1995), Saulius Štombergas (1995), Mindaugas Timinskas (1995), Arūnas Visockas (1995), Mantas Kalnietis (2013, 2015), Tomas Delininkaitis (2013), Renaldas Seibutis (2013, 2015), Martynas Pocius (2013), Jonas Mačiulis (2013, 2015), Mindaugas Kuzminskas (2013, 2015), Linas Kleiza (2013), Kšištofas Lavrinovičius (2013), Darjušas Lavrinovičius (2013), Donatas Motiejūnas (2013), Jonas Valančiūnas (2013, 2015), Robertas Javtokas (2013, 2015), Lukas Lekavičius (2015), Antanas Kavaliauskas (2015), Artūras Milaknis (2015), Domantas Sabonis (2015), Paulius Jankūnas (2015), Deividas Gailius (2015), vyriausieji treneriai Feliksas Kriaučiūnas (1938), Vladas Garastas (1995) ir Jonas Kazlauskas (2013, 2015).
Europos čempionatų bronzos medalių laimėtojai:
Kazys Petkevičius (1955), Algirdas Lauritėnas (1955), Stanislovas Stonkus (1955), Modestas Paulauskas (1973), Arvydas Sabonis (1983, 1989), Sergejus Jovaiša (1983), Voldemaras Chomičius (1983, 1989), Rimas Kurtinaitis (1989), Šarūnas Marčiulionis (1989), Ramūnas Šiškauskas (2007), Šarūnas Jasikevičius (2007), Giedrius Gustas (2007), Paulius Jankūnas (2007), Simas Jasaitis (2007), Robertas Javtokas (2007), Rimantas Kaukėnas (2007), Linas Kleiza (2007), Darjušas Lavrinovičius (2007), Kšyštofas Lavrinovičius (2007), Jonas Mačiulis (2007), Darius Songaila (2007), vyriausiasis treneris Ramūnas Butautas (2007).

Krepšinis – populiariausia sporto šaka Lietuvoje, garsėjanti savo pergalėmis visame pasaulyje, išugdžiusi didelį būrį žinomų sportininkų, trenerių, teisėjų bei organizatorių.

Pirmosios žinios apie krepšinį Lietuvą pasiekė 1921 metais, pirmieji jį kultivuoti pradėjo Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos sportininkai. Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje įvyko 1922 metų balandžio 23 dieną. Per jas Kaune susitiko laikinosios sostinės rinktinė ir Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) komanda. Istorinį mačą rezultatu 8:6 laimėjo LFLS ekipa. 1922-ųjų balandžio 23-ioji laikoma oficialia Lietuvos krepšinio gimimo diena.

Į Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) duris Lietuvos krepšinio organizacija beldėsi du kartus: 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas buvo patvirtintas FIBA nariu, o 1991 m. FIBA atkūrė Lietuvos krepšinio federacijos (nuo 1945 m. iki 1958 m. ši krepšinio organizacija vadinosi Lietuvos krepšinio sekcija) teises šioje tarptautinėje federacijoje.

Lietuvos krepšinio federacija – viena didžiausių ir įtakingiausių šalyje. Federacija vienija per 130 juridinių narių, 18 tūkstančių licencijuotų krepšininkų. Krepšinyje dirba apie 400 etatinių trenerių. Apie 100000 Lietuvos gyventojų žaidžia krepšinį savo malonumui.

Lietuvos krepšinio federacija vienija savarankiškas krepšinio lygas: Lietuvos krepšinio lygą (LKL), Nacionalinę krepšinio lygą (NKL), Regionų krepšinio lygą (RKL), Lietuvos moterų krepšinio lygą (LMKL), Nacionalinę moterų krepšinio lygą (NMKL), Lietuvos moterų krepšinio A lygą (LMKAL), Lietuvos studentų krepšinio lygą (LSKL), Lietuvos moksleivių krepšinio lygą (MKL) ir Lietuvos krepšinio veteranų lygą (LKVL). Lietuvos krepšinio teisėjų ir Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos — taip pat LKF žinioje.

2005 metais „FIBA Europe“ patikėjo Lietuvai teisę surengti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą. Lietuvos krepšinio federacija, besirengdama „EuroBasket 2011“ , labai sėkmingai surengė du jaunųjų krepšininkų turnyrus – 2009 metų Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionatą Kaune ir 2010 metų Europos jaunių (iki 18 metų) čempionatą Vilniuje. Per pastarąjį turnyrą buvo pagerintas visų laikų jaunųjų krepšininkų Europos čempionatų lankomumo rekordas – finalo mačą tarp Lietuvos ir Rusijos rinktinių sostinės „Siemens“ arenoje stebėjo net 13 tūkst. žmonių.

2010_U18_13k

2010 m. Europos vaikinų jaunių čempionato finalą Vilniuje stebėjo rekordiniai 13 000 žiūrovų.

Besirengiant Europos vyrų čempionatui, modernios arenos taip pat iškilo Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje, o renginys visiems jo dalyviams ir svečiams paliko neišdildomą įspūdį. Gausūs svečiai negailėjo komplimentų organizatoriams ir pavadino „EuroBasket 2011“ geriausiu per visą čempionatų istoriją.

Lietuva savo, kaip puikios tarptautinių renginių organizatorės, reputaciją dar labiau sutvirtino 2012 metais, kai vasarą surengė net 3 turnyrus — 17-mečių pasaulio ir 16-mečių bei 18-mečių Europos čempionatus.

Savo ruožtu Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė per trejus metus (2013-2015) dukart tapo Europos čempione ir užėmė ketvirtąją vietą Pasaulio taurės turnyre (2014). Tai leido Lietuvos vyrų rinktinei pakilti į trečią vietą FIBA pasaulio reitinge ir antrąją vietą Europoje (po Ispanijos).

Screen Shot 2015-10-19 at 10.00.08